Gydyti tokią klastingą ir piktą ligą kaip tuberkuliozė sudėtinga net gydytojams, turintiems naujausius vaistus, tyrimų informaciją, patirtį ir diagnostines žinias. Net ir sėkmingas tuberkuliozės gydymas trunka ilgus mėnesius, dalį laiko praleidžiant ligoninėje ir nuolant stebint, kiek labai saujos medikamentų pakenkė kepenims.
Būtent dėl to, kad teko žiūrėti į išsigandusias sergančiųjų akis, dėl to, kad iš pirmų lūpų girdėjome istorijas apie paslapčia neišgertus vaistus saugant kepenis, dėl to, kad ligos istorijos kartais kažkodėl skiriasi nuo to, kuo realiai skundėsi ligonis. Tik dėl to drįstame publikuoti senovinius žiniuonių receptus, kurie, kad ir keistoki, pakenkti neturėtų. Vis dėl to kiekvienas ligos atvejis individualus ir jei nuspręstumėte gydytis savarankiškai, būtinai peržiūrėkite procedūras su Jus gydančiu gydytoju ir kartu pasirinkite Jums priimtiniausią. Daugelis žemiau pateikiamų receptų remiasi riebalų vartojimu, kurie sergantiesiems rekomenduojami, kaip pagalbinė priemonė taikant medikamentinį gydymą.
Visi receptai buvo lietuviškai publikuoti 1992 m. žurnale "Būkime sveiki" remiantis rusų žiniuonio P. Kurenovo knyga "Rusų liaudies medicinos žyninas". Tikime ir tikimės, kad nors viena iš šių priemonių tikrai veiksmingai padės Jums Jūsų kovoje. Publikuojame receptus su visa lydinčia informacija, deja, negalime patikrinti faktų teisingumo, bet tikimės, kad tai padės pasirinkti efektyviausias priemones. 1. Rusų liaudies gydytojo receptas
 P. Kurenovas (aukščiau minėtos knygos autorius) turėjo gerą draugą, rusų liaudies gydytoją ir asmeniškai stebėjo, kaip jis žemiau aprašomu vaistu išgydė kelis tuberkulioze sergančius ligonius. Būtina gydymo sąlyga - laikytis smulkiausių recepto nurodymų, nes net nežymūs nukrypimai vaidina ypač svarbų vaidmenį.
Paimti 10 labai šviežių kiaušinių (su baltu, ne rudu lukštu), 10 šviežių, prinokusių citrinų. Kiaušinius ir citrinas gerai nuplauti. Į stiklainį plačiu kaklu sudėti kiaušinius, po to gabaliukais supjaustyti citrinas (be grūdelių). Indą pastatyti į šiltą vietą ir uždengti marle. Po septyvių, o katais net ir po 14 dienų, kai tik kiaušiniai virs mase, į indą įpilti gero prancūziško konjako (kiekis nenurodytas - aut. past.). Jei pvasiršiuje pasirodys pelėsiai, juos šalinti kol išnyks. Tai daryti visą antpilo laikymo laiką - naikinti pelėsius ir nuolat maišyti mediniu šaukštu. Antipilą rauginti 3 savaites šiltoje vietoje.
Kai tik dings pelėsis, paruoštą vaistą išmaišyti, išpilstyti į butelius ir užkimšti. Vartoti po 1 desertinį šaukštelį 3 kartus per dieną, prieš valgį. Pastabos: jeigu pelėsių nėra, tai antpilą išpilstyti galima ir anksčiau. Pageidautina, kad indai būtų plačiu kaklu, kad patogiau būtų išimti atsiradusius pelėsius. Taip pat jie turi būti tamsaus stiklo, kad šviesa netirpdytų kalcio, reikalingo gydymo procese.
2. Džiovos (tuberkuliozės) gydymas kinų receptais.
 Su šia žmonijos rykšte Kinijoje kovojama gana paprastu būdu - sutrintais turkliais (lot. - Gryllotalia vulgaris, rusiškai - medvedka). Sugauti turkliai džiovinami ir po to trinami į smulkius miltelius grūstuvėje, akmeniniame dubenye. Gauti milteliai maišomi su saldžiu sirupu ir 3 šaukštus vaisto užgeriame šiltu vandeniu. (vaisto vartojimo dažnumas nėra detalizuotas). Paprastai po 2-3 dienų vartojimo liginiui atsiranda geras apetitas ir jis greitai pradeda sveikti.
Pastabos: daugelis gydytojų susidomėjo šiuo būdu ir Paryžiaus Pasterovo institute atliko eilę bandymų su turkliais. Vabzdžiams įšvirkštė dideles tuberkuliozės lazdelių dozes, parinkę ypač veiklias kultūras, ir pasirodė, kad vabzdžiai nepajuto jokios žalos, o lazdelės, patekusios į turklio organizmą, greitai žuvo.
Nustatyta, kad baltieji kūneliai (leukocitai), esantys turklio kraujyje, skverbėsi prie užkrato ir per 30-40 minučių galutinai jas izoliavo bei ištirpino. O po dviejų dienų turklio pilvo ertmėje atsirado daugybė smulkių kapsulių. Tai susikaupė leukocitai, ištirpinę kenksmingas Kocho lazdeles. Leukocitai yra visų vabzdžių kraujyje, tačiau tik turkliai ištirpina Kocho lazdeles. Kinai tai žinojo prieš tūkstnačius metų ir sėkmingai naudojosi šia vertinga turklių savybe. Turklių gaudymas: po stipraus lietaus urveliai prisipildo vandens, tad kurkliai pradeda rausti naujus, tuomet jie labai gerai matomi ir taip juos galima sugaudyti. Per sausrą įkaskite į žemę indelius, pripildytus vandens (iki viršaus nepripilti kelių centimetrų). Indelius įkasti šiek tiek žemiau nei žemės kraštas. Kurkliai jaučia drėgmę ir įkritę į indelius negali iš jų išsikapanoti. Plačiau apie turklių gyvenimo įpročius ir galimybes juos sugauti skaitykite čia. 3. Rusų kaimo žiniuonių vaistai nuo tuberkuliozės su liepų medumi  Pagrindinis vaistas susideda iš šių medžiagų:- liepų medus - 1.361 kg; - alijošiaus - 1 stiklinė; - alyvų aliejus - 113.4 g; - beržų pumpurų - 150 g; - liepžiedžių - 50 g; - vanduo - 2 stiklinės. Svarbu: alijošius - stiprus vaistas, todėl ligoniams su silpna širdimi jo duoti negalima. Paruošimas: ištirpinti puode medų, po to sudėti smulkiai supjaustytą alijošių ir mišinį gerai išvirti. Atskirai pirmos stiklinės vandenyje užvirinti beržų pumpurus, kitame vandenyje - liepžiedžius ir virinti juos 1-2 minutes. Po to iš beržų pumpurų ir liepžiedžių išsunkti sultis, supilti į atšaldytą medų. Mišinį išpilti į du butelius, į kiekvieną įpylus po lygiai alyvų aliejaus. Prieš vartojimą suplakti. Vartoti po šaukštą, tris kartus per dieną. Daugelis rusų liaudies medicinos žiniuosinių kartu su kitais vaistais nuo džiovos sėkmingai vartojo šuns (?!) taukus (lokio taukai geriau, bet jų sudėtinga gauti). P. Kurenovo senelis, garsus liaudies žiniuonis E. Podšivalovas galėjo daug ko atsisakyti gydant džiovą, tačiau niekada neatsisakydavo šuns taukų naudojimo. Jie visuomet užimdavo pirmaujančią vietą tarp visų kitų jo vaistų (puslapio autorių pastaba: atsiprašome, jei šiuolaikinė kultūra prasilenkia su senoviniais gydymo būdais, bet tiesiog stengiamės atiduoti informaciją tokią, kokią turime, o ne apkarpytą ar adaptuotą skaitytojo lūkesčiams. Jei nuspręsite gydytis remdamiesi senolių patirtimi, galbūt šuns taukai gali būti keičiami vilko taukais, kurių tikėtina galima įsigyti iš veikiančių mMeedžiotojų būrelių).
4. Svorio atstatymo vaistas pradinėje tuberkuliozės stadijoje (nuo išsekimo ir mažakraujystės)  Medicinoje naudojama daug vaistų išsekusių ligonių svorio atstatymui. Tačiau dažnai būna, kad visi šie vaistai nepadeda. P. Kurenovas pateikia nepakeičiamą rusų liaudies medicinos vaistą. Paimti 453,6 g. kiaulės vidinių taukų ir 6 didelius obuolius. Obuolių odelių nenulupti, o tiesiog juos pjaustyti tokiais pat gabaliukais kaip ir taukus. Sumaišius taukus su obuolių gabaliukais, tirpinti mišinį orkaitėje ant mažos ugnies, kad neprisvlitų. Po to paimti 12 kiaušinio trynių ir ištrinti juos iki baltumo su 1 stikline cukraus. Ten pat pridėti 453,6 g. sutarkuoto šokolado. Per tinklelį iškošti taukus su obuoliaisi ir iškoštą mišinį sumaišyti su cukraus, trynių bei šokolado mase. Po to mišinį natūraliai atvėsinti. Gautą produktą tepti ant duonos ir valgyti 3-4 kartus per dieną, būtinai užgeriant šiltu, beveik karštu pienu.
Vartojant šį vaistą svoris priauga nuo 907,5 iki 2278 g. per savaitę.
Beveik visi rusų liaudies žiniuoniai šimtmečiais sėkmingai naudojosi šiuo vaistu. | 
Viena rus ų liaudies medicinos gydytoja šiuo būdu išgydė šimtus ligonių sergančių bronchitu.
Pritarkukoti juodojo ridiko ir išspausti sultis. 1,11 litro sulčių sumaišyti su 453,6 g. skysto medaus. Gerti po 2 šaukštus prieš valgį ir vakare prieš miegą. 